Pirmojo liepos mėnesio sekmadienio Evangelija aiškiai kalba apie pašaukimo iššūkius šių dienų Bažnyčiai: kiekvienas yra šaukiamas skelbti Dievo Karalystę žemėje žodžiu, darbu ir gyvenimo pavyzdžiu. Šio sekmadienio Evangelijoje sužinome, kad Jėzus turėjo ne vien dvylika mokinių – jų buvo žymiai daugiau. Evangelijoje nurodomas ir skaičius – septyniasdešimt du. Kokia tų mokinių pasiuntinybės dalia? Jėzus nieko jiems neįdeda kelionėn, o dar labiau draudžia ką nors pasiimti. Jie turi pasikliauti tik vienu Dievu. Taigi jų nešama nuo Jėzaus žinia yra skelbiama Ramybė ir Dievo karalystės artuma.
Mes taip dažnai apsiginkluojame žiniomis, moderniausiomis priemonėmis ir išmaniausiomis technologijomis. Tuo tarpu mokiniai, pasiųsti Jėzaus, išeina į kelią tuščiomis rankomis ir, ką jau ten bekalbėti, net be piniginių, krepšių ir autuvų. Tačiau kokia sėkmė! Štai mokinių žodžiai sugrįžus iš misijos po miestus ir vietoves, kur ketino vėliau apsilankyti ir Jėzus: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“ (Lk 10, 17).
Mes taip dažnai ir tiek kartų darome, veikiame, o laukiamo rezultato kaip nėra, taip nėra. Kodėl? Gal giliau pasikapstykime savyje ir tada savo nuostabai atrasime ir suprasime, kad viską, ką darome ir veikiame, yra savanaudiška – tik dėl savo vardo, garbės ir naudos, o ne dėl Jėzaus ir Dangaus karalystės.
Visais laikais žmogaus siela ilgisi meilės ir dieviško prisilietimo. Dvasinė pjūtis laukia savo darbininko. Šis sekmadienis kviečia nustoti gyventi paviršutinį gyvenimą ir savo dvasios indą pamėginti panardinti į Dievo malonės ir veiklos šaltinius.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
